Į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą tradicija įrašyta 2019 m. Vertybės teikėjas – Širvintų rajono savivaldybės kultūros centras, vertybės saugotojai – Širvintų rajono savivaldybė, Širvintų rajono savivaldybės kultūros centras, asociacija „Medgrinda“, Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcija.


Rasos šventė yra didžiausia vasaros šventė Širvintų krašte ir svarbiausia Kernavės bendruomenei. Tądien iš visų kraštų pas gimines, draugus skuba artimieji, trokšdami būti šventėje – darnioje ir tvarioje gamtinės, kraštovaizdžio, kultūrinės, istorinės erdvės, krašto tapatybę stiprinančių gyvųjų Kernavės kultūros tradicijų visumoje. Šventė vyksta pagal nuo pradžių nusistovėjusią tvarką. Ant piliakalnių iškeliamos stebulės su deglais ir vainikais, sukraunamas aukuras, laužas, pastatomi vartai.

Šventės dalyviai (jų būna per dešimt tūkstančių!) renka vaistinius augalus ir žolynus, pina vainikus, prie aukuro apeiginiu būdu uždegama ugnis, pagerbiamos protėvių vėlės ir dievybės, palydima ir pasitinkama saulė, dainuojama ir šokama prie laužo, vidurnaktį Nerimi plukdomi vainikai, saulei patekėjus, prausiamasi rasa.

Šventės apeigose dėmesys skiriamas saulei, ugniai, vandeniui, augmenijai, kurie tuo metu įgyja didžiausias galias ir tai perduoda žmogui. Susirinkusieji čia jaučiasi tikrais šventės dalyviais, kūrėjais, drauge dainuodami, giedodami sutartines, šokdami, atlikdami apeiginius veiksmus.

Daugiau apie vertybę sužinoti galite Sąvado svetainėje: savadas.lnkc.lt/lt/vertybes/vertybiu-sarasas/rasos…

Nematerialus kultūros paveldas yra ypatinga žmonių kūrybingumo, kauptų ir iš kartos į kartą perduotų žinių, savito pasaulio suvokimo, bendruomeniškumo išraiška. Ir plačiai žinomi, ir vos kelių žmonių puoselėjami papročiai, šventiniai renginiai, apeigos, folkloras, liaudies menas, amatai, pasaulėžiūra, net saviti charakterio bruožai ugdo asmenybes ir plečia akiratį, skatina pagarbą kultūrų įvairovei, kartu ir teikia tapatybės jausmą. Tai yra gyvas paveldas, suteikiantis pagrindą šiandienai – saugotojų bendruomenės jį nuolat atkuria darniai atliepdamos savo aplinkai, gamtai ir istorijai.

Prie tokių vertybių puoselėjimo, tęstinumo, pagarbos joms skatinimo taip pat prisideda valstybė, vadovaudamasi ne tik vidiniais, bet ir tarptautiniais kultūros politikos instrumentais – Lietuva, 2004 m. ratifikavusi UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją, atsakingai vykdo prisiimtus įsipareigojimus. Lietuvos nacionalinis kultūros centras, pavestas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, ir bendradarbiaudamas su savivaldybėmis, jų paskirtais specialistais, kultūros ir mokslo institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis bei bendruomenėmis, kuria visuomenei atvirą Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Sąvado tvarkytojo Lietuvos nacionalinio kultūros centro interneto svetainė: lnkc.lt/