Niekada man muzika nebuvo tylos užpildymas. Tyla nėra kažkokia tuštuma, kurią reikia užpildyti, bet vertybė savyje prie kurios mes galim prisiliest savo jausmais sukeldami garsus instrumentais, savo balsu. Tyla yra tas tiltas, kuris muzikos kūrėjo dvasinį pasaulį perduoda klausytojui. Tai net daugiau nei paveikslo drobė, nes tyla neišnyksta kai mes sukeliame garsą. Kokį garsą ar triukšmą besukeltume tyla yra stipresnė ir visada net chaotiškame griaudesyje išlieka.